2019 m. Vokietijos aplinkosaugos apdovanojimas Reinhardui Schneideriui
Dalijimasis džiaugsmu dėl Vokietijos aplinkosaugos apdovanojimo (iš kairės): moderatorė Judith Rakers, DBU generalinis sekretorius Alexander Bonde, apdovanojimo laimėtoja prof. dr. Ingrid Kögel-Knabner, federalinis prezidentas Frank-Walter Steinmeier, apdovanojimo laimėtojas Reinhard Schneider, DBU kontrolės grupės narių valdybos pirmininkė Rita Schwarzelühr-Sutter bei Badeno-Viurtembergo aplinkos ministras Franz Untersteller © DBU/Peter Himsel
Priimkite drąsius sprendimus šiandien dėl teigiamų tarpusavio sąveikų rytoj
Manhaimas Federalinis prezidentas Frank-Walter Steinmeier pakvietė piliečius „šiandien priimti drąsius sprendimus“, susijusius su aplinkos ir klimato apsauga, kad sukeltume „teigiamas tarpusavio sąveikas rytoj.“ „Ateitis nėra iš anksto nulemta. Nuo mūsų priklauso, kokia ji bus,“ – teigė jis, Manhaime pristatydamas „Deutsche Bundesstiftung Umwelt“ (DBU) Vokietijos aplinkosaugos apdovanojimą. „Šiandien perdirbtas arba net nepagamintas plastikinis butelis rytoj nepateks į vandenynus. Poryt jis grįš į žaliavų ciklą. Dirvožemis, šiandien apsaugotas nuo erozijos, kaupia anglį ir rytoj vis dar gali būti naudojamas kaip dirbama žemė, maitinanti žmones.“ Steinmeieris įteikė aukščiausią nepriklausomą 500 000 EUR vertės Europos aplinkosaugos apdovanojimą dirvožemį tyrinėjančiai mokslininkei prof. dr. Ingrid Kögel-Knabner iš Miuncheno technikos universiteto bei Werner & Mertz vykdomajam direktoriui Reinhardui Schneideriui.
Ekologinė transformacija suteikia Vokietijai galimybes
Maždaug 1 200 svečių publikai bei Badeno-Viurtenbergo aplinkos ministrui Franzui Unterstelleriui Steinmeieris pabrėžė, kad apdovanojimo laimėtojai paskatino kitus pateikdami sprendimus ir skatindami ekologinę transformaciją kaip galimybę Vokietijai. Būdami investuotojai ir inžinieriai, mokslininkai ir verslininkai, jie ras naujų sprendimų. Apdovanojimo laimėtoja Kögel-Knabner yra pavyzdys ateities mokslininkų kartoms. Ji prijungia dirvožemio naudojimo dėlionės detalę prie daug didesnio pasaulio klimato ir jo „tikrai nerimą keliančių pokyčių“ paveikslo. Vien fabrikai ir gamyklos nėra atsakingi už klimato kaitą; kitas veiksnys – kaip planetos žmonės tvarko dirvožemį, kuriame nusėda didžioji dalis planetos anglies. Priklausomai nuo dirvožemio panaudojimo, jis spartina arba lėtina klimato kaitą. Pietų pusrutulio šalyse stebimos mėnesius trunkančios sausros, uraganiniai potvyniai ir pragaištingos vėtros. Be to, Europoje daugėja karščio bangų. Aplinkosaugos apdovanojimo laimėtojos tyrimas toks svarbus todėl, kad mokslas apie dirvožemį gali padėti žmonėms pritaikyti savo žemės ūkį prie tokių kraštutinumų.
Produktai ir gamyba, sukurti siekiant tvarumo
Pasak federalinio prezidento, apdovanojimo laimėtojas Schneideris buvo atsakingas verslo vadovas dar iki tol, kol kiti ėmėsi kokių nors veiksmų. Savo visiškai novatoriškais pasiekimais jis parodė, kad sąmoningumas aplinkos klausimais ir pelningas verslas gali būti vystomi kartu – jų derinys ir buvo jo sėkmės receptas. Schneideris „kūrė produktus ir gamybą siekdamas tvarumo“. Pavyzdžiai – greitai skylančios aktyviosios paviršiaus medžiagos ir pakuotės, pagamintos iš perdirbto plastiko. Jei daugiau žmonių kritiškai žvelgtų į produktus didžiųjų prekybos centrų lentynose, jie galėtų daryti spaudimą gamintojams elgtis palankiau aplinkai. Tačiau vartotojų aktyvumas neatleidžia politikų nuo atsakomybės įsitraukti reglamentuojant, kai rinka per mažai ar visai niekuo neprisideda prie aplinkos ir klimato apsaugos. Institucijos gali taikyti tokias priemones kaip skaidrumas, vartotojų apsauga naudojant kokybės ženklus, kainos, kurios atspindi tikrąsias sąnaudas aplinkos atžvilgiu ir, jei reikia, drausti naudoti sudedamąsias dalis.
Šimtai tūkstančių jaunų žmonių jau padarė pokyčius
Valstybės vadovas tęsė sakydamas, kad aplinkos, klimato ir biologinės įvairovės apsauga dar niekada nebuvo tokia svarbi visuomenei kaip šiandien. Nepaprastas šimtų tūkstančių jaunų žmonių pilietinis įsipareigojimas turėjo lemiamą poveikį ir „davė didžiulį postūmį“ klimato ir aplinkos politikai. Tai priminė vokiečiams apie šios šalies veržlumą ir ambicijas, socialines ir technologines jėgas, kurios susiformavo aplinkos ir klimato srityse, bei „įnašą, kurį Vokietija skolinga planetai“. Mums taip pat primenama apie tarptautinės bendruomenės pagal tarptautinę teisę prisiimtus ambicingus tikslus. Jaunimas pagrįstai sako, kad dabar svarbiausia yra drąsa ir politinė valia siekiant užsibrėžtų tikslų. Steinmeieris: „Klimato politika turi būti vertinama pagal tą kriterijų.“ Visuomenės sąmoningumas dėl šio neįprasto socialinio judėjimo sukūrė anksčiau neįsivaizduojamų galimybių, kuriomis politikai dabar raginami pasinaudoti.
Nereikėtų nuvertinti pasitikėjimo demokratijos gebėjimu veikti
Federalinis prezidentas Steinmeieris pabrėžė, kad žinojo apie klimato paketo kritiką. Vis dėlto pridūrė, kad nėra priežasties prarasti pasitikėjimo demokratijos gebėjimu veikti vien todėl, kad iššūkiai tokie dideli. Visų pirma jis perspėjo dalyvius dėl tarpusavio kiršinimo šioje diskusijoje: į gatves einančių jaunų žmonių aistra ir ryžtas prieš įsivaizduojamą politinės procedūros nuosaikumą ir vangumą. Demokratiniam procesui, kuris šiuo metu pereina į lemiamą derybų etapą, būtina aistra ir ryžtingumas, noras bendrauti ir didelis racionalumas.
„Joks save stipriu vadinantis žmogus niekada nesugebės prilygti demokratijos stiprumui.“
Steinmeieris metė iššūkį tiems, kurie sėja abejones dėl demokratijos, kad jie įvardytų kitą valdymo formą, pasižyminčią tokia atsinaujinimo galia. Jis pažymėjo, kad „joks vienišas karys, joks autokratas, joks save stipriu vadinantis žmogus niekuomet nesugebės prilygti demokratijos stiprumui!“ Joks ekspertų ir mokslininkų kabinetas, jokia klimatą tyrinėjančių mokslininkų grupė, nepaisant visų nepaneigiamų išvadų, negali išlaisvinti visuomenės nuo prieštaringų tikslų, skausmingų svarstymų ir derybų, su kuriomis ji dabar susiduria. Žinoma, ekologinė transformacija, pagrįsta priimtu mokslu apie klimatą, yra būtina. Kaip ir bet kurio toli siekiančio struktūrinio pokyčio atveju, kai kurie žmonės bus paveikti labiau už kitus. Tai gali būti žmonės, susirūpinę, kad praras darbus arba kad jų vaikai nesusiras darbų, jei jų namai atsidurs pokyčių paliestuose regionuose. Valdantieji neturėtų nei ignoruoti jų susirūpinimo, nei naudotis jais kaip pasiteisinimu, kodėl nesiima būtinų veiksmų klimatui apsaugoti. Aplinkos ir klimato apsauga neturėtų supriešinti automobilių pramonės darbuotojų ir kelių tiesimo priešininkų, ūkininkų ir gamtosaugininkų, tų, kurie gali mokėti daugiau, ir tų, kurie negali. Visų pirma klimato apsauga yra ekologinė ir socialinė problema, kuri aktuali visiems, o klimato politika yra daug efektyvesnė, kai įsitraukia daug žmonių.
Komisija giria apdovanojimo laimėtojų įsipareigojimą
Vokietijos aplinkosaugos apdovanojimo komisijos narė, pagal kurios rekomendacijas kontrolės grupės narių valdyba išrenka metų nugalėtoją, prof. dr. med. Heidi Foth, Halės-Vitenbergo Martino Liuterio universiteto, Aplinkos toksikologijos instituto direktorė, bei Katharina Reuter, „UnternehmensGrün“ steigėja ir vykdomoji direktorė, kalbėjo apie 2019 m. laimėtojų pasiekimus. Foth pagerbė išskirtinį apdovanojimo laimėtojos Kögel-Knabner tiriamąjį darbą. Ji teigė, kad taikydama naujus tyrimo metodus ir pateidama neabejotinai solidžius duomenis, dirvožemį tyrinėjanti mokslininkė įrodė, kokia svarbi jo apsauga. Reuter gyrė Schneiderį už nuoseklų dėmesį tvaraus vadovavimo temai. Komisijai ypač didelį įspūdį paliko jo „Recyclate Initiative“ iniciatyva, aplinkai nekenkiančių produktų kūrimas masinei rinkai, greitas jo bendrovės sertifikavimas Europos Sąjungos EMAS sertifikatu, nuolat auganti panaudoto plastiko dalis produktų pakuotėse bei greitas bendrovės prisijungimas prie „Verslininkai ateičiai“ iniciatyvos.
Kögel-Knabner: organizmų skaičius dirvožemio saujoje viršija pasaulio gyventojų skaičių
Apdovanojimo laimėtojai savo požiūrius dar kartą paaiškino filmuose, demonstruotuose ceremonijos metu, ir pokalbiuose su moderatore Judith Rakers. Kögel-Knabner nurodė, kad vienas iš būdų, kuriuo dirvožemis mažina klimato kaitą, yra anglies kaupimas. Be to, jos teigimu, dirvožemis turi būti derlingas, kad patenkintų augančios pasaulio populiacijos visuotinį maisto poreikį. Kögel-Knabner pabrėžė, kad plačioji visuomenė dar nesuprato, koks svarbus klimato apsaugai yra dirvožemis. Organizmų skaičius dirvožemio saujoje viršija žmonių skaičių Žemėje. Su klimatu susijusios problemos, kurios atrodo regioninės, pavyzdžiui, Sibire tirpstantis amžinasis įšalas, iš esmės yra pasaulinė problema, kadangi jos priežastis – šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimas.
Schneideris: plastikas galėtų būti viena ekologiškiausių mūsų laikmečio medžiagų
Apdovanojimo laimėtojas Schneideris pabrėžė, kad bendrovės turėtų įsipareigoti siekti tvarumo ir prisiimti atsakomybę už patrauklius pasiūlymus klientams, neverčiant jų apsieiti be kokybės ir savybių, kurių jie tikisi. To dar negalima pagrįstai tikėtis iš daugelio, tačiau tai įmanoma nekenkiant ekologijai. Schneiderio teigimu, plėtros etape svarbu užtikrinti, kad produktai būtų perdirbami. Skirtingų rūšių plastikai neturėtų būti sujungiami taip, kad nebūtų įmanoma jų atskirti. Paradoksas, kad plastikas galėtų būti viena ekologiškiausių mūsų laikmečio medžiagų, jo teigimu, „jei išmoktume teisingai su juo elgtis“. Plastiką galima įtraukti į uždarą ciklą sunaudojant minimalų energijos kiekį ir iš esmės neprarandant medžiagų. Taip nebus gaminama daugiau atliekų.